Degalai

pagal | 2017 vasario 16

Degalai

Degaluose sukaupta vidaus degimo variklio dar­bui būtina energija. Jie dažniausiai gaminami iš naftos. Degalai taip pat gali būti gaunami iš an­glies, cukrašvendrių ir kitų augalų, gamtinių du­jų, vandens.

Kaitinant anglj. susidaro dujos, kurias suskysti­nus gaunamas metanolis. Puvimo proceso metu augalai fermentuojami j al­koholį, iš kurio gaunamas etanolis. Metanolis {labai nuodingas) ir etanolis vadinami alkoholiais, nes savo sudėtyje turi deguonį, prisi­jungusį prie H atomo. Jie labai atsparūs detona­cijai, tačiau jų mažesnis šilumingumas. Gamtinės dujos ir kiti energijos šaltiniai, savo su­dėtyje turintys anglies, (pvz., medis) gali būti nau­dojami metanolio gamybai. Gamtinėse dujose pa­pildomai yra propano ir butano. Vandenilis gaminamas skaidant vandenį j de­guonį ir vandenilį. Vandeniliui kaupti reikalingi jj surišantys metalai (metalohidridinis akumu­liatorius

Degalų gamyba iš naftos

Distiliuojant (išgarinant ir kondensuojant) nafta išskaidoma į atskirus komponentus (frakcijas), turinčius skirtingą virimo temperatūrą. Dis­tiliuojant esant aplinkos oro slėgiui (atmosferinė distiliacija), gaunamos pagrindinės degalų sude­damosios dalys, kurios tik po tolesnio perdirbimo tinka varikliams. Dalis atmosferinės distiliacijos liekanų kataliziniu krekingu (angl. crackcn — suardyti) perdirbama į kitas sudedamąsias de­galų dalis. Likutis distiliuojamas reaktifikavimo ko­lonoje sumažinus slėgį iki 50—60 mbar (vakuu­minis distiliavimas). Mažinant oro slėgį įkučio vi­rimo temperatūrą galima sumažinti 100—150 ‘C. Gaunamos pradinės medžiagos naudojamos la­bai lengvo krosninio kuro, dyzelino ir skystų tepalų gamybai. Po vakuuminės distiliacijos lie­ka bitumai (naudojami keliams tiesti, izoliacinių dangų gamybai). Paskui rafinavimo (pagerinimo) metodais de­galai pritaikomi varikliams. Šiais metodais (pvz., krekingu) galima keisti angliavandenilių moleku­lių struktūrą  ir kartu degalų savybes.

Nafta

Naftos telkimų susidarymas iki šiol nėra pilnai išaiškintas. Egzistuoja dvi teorijos. Senesnioji teorija teigia, kad nafta susidarė iš mikroorga­nizmų ir augalinės kilmės medžiagų, kuriems su­puvus susidarė dumblas. Šį pūvantį, nuo oro izo­liuotą ir didelio slėgio veikiamą dumblą per mili­jonus metų bakterijos pavertė nafta. Naujoji teorija paremta mūsų kaimyninės plane­tos Veneros stebėjimo rezultatais. Manoma, kad prieš milijonus metų Žemės atmosferoje buvo an­gliavandenilių junginių. Žemės atšalimo peri­odu jie nukrito ant žemės, susigėrė į gruntą ir su­sikaupė nelaidžių sluoksnių zonose. Nafta — tai tamsiai ruda klampi masė. Ji sudary­ta iš įvairių struktūrų angliavandenilių junginių. Naftoje taip pat yra šiek tiek deguonies, sieros ir azoto junginių.

Daugiausia naftos telkinių randama Artimuo­siuose Rytuose. JAV, Rusijoje, Vidurio ir Pietų Amerikoje, Šiaurės Afrikoje. Siaurės jūroje, Kini­joje ir Indonezijoje.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

13 − 9 =